 |
| Michelle 39, Untitled Underwear project, Josh Soskin |
Josh Soskin yra neblogas mados, gražių daiktų ir dar gražesnių moterų fotografas. Nesakau, kad
tokie man labai nepatinka, bet paprastai juos praleidžiu pro savo minties
skanerį, nes, atvirai sakant, man tingisi ieškoti ko nors gero jų fotografijose,
apibarstytose visokiais „Underwear project“, kokiais nors brendais, jaunų
modelių iš Rusijos ir Rytų Europos vardais ir pavardėmis... Tai pašaliniuose
trikdžiuose, kaip geras geras muzikos kūrinys tarp žinių ir naujienų pranešimų,
skęstanti fotografija. Ir niekas nemoka plaukti. Bet šį kartą užstrigau kaip
koks lapų prisirijęs senas printeris, paspringęs savo paties viduriais ir J.
Soskin fotografijos su gulėjimu vonioje man gerokai išūžė smegenis.
 |
| Michelle 33, Untitled Underwear project, Josh Soskin |
Gulėjimas vonioje
yra vienas didžiausių gyvenimo malonumų. Jausmas, kai vanduo apglebia kūną,
nesvarbu nei koks vanduo, nei koks kūnas, yra nepakartojamas. Bet apsukus šitą
gulėjimo vonioje medalį, kitoje jo pusėje manęs laukia priešingybė – staigus
kritimas į šaltą upę ar ežerą – kas irgi yra savotiškai malonu, netikėta,
neįtikėt[in]a. Kadangi kaip sugedęs spausdintuvas lapų prisivalgiau ties tomis
J. Soskin fotogafijomis, kur kažkas, vardu Michelle, grimzta nedidelėn, bet
vistiek, gelmėn, nutariau trumpai pakalbėti ne tiek apie fotografą, kiek buvimą
vonioje ir ką tuo metu išgyvenu. Na ir kas čia tokio, kad vonios dugnan smenga
Michelle... Tik dramos mažiau. Šios nuotraukos yra būtent tokios, kaip sakiau,
aprašinėtos „Underwear project“, bet kažkas jose man nedavė ramybės ir ketinu
išsiaiškinti, kas.
 |
| Michelle 31, Untitled Underwear project, Josh Soskin |
Vandenyje viskas
atrodo keistokai ir šiek tiek bauginančiai, ypač jei tas kažkas yra giliau,
negu tu pats. Užtenka dvidešimties centimetrų, kurių baimė dar didesnė, nei
metro. Gal dėl tos neišvengiamybės, kurią įsivaizduoji... Kroatija. Senj
miestelio pakrantė. Trisdešimties metrų atstumu nuo kranto, nežinia kelių metrų
gylyje žmogus pamatė du daiktus – suoliuką ir dviratį. Vanduo ten toks
skaidrus... Ir išsigando labiau, negu pažinties su D. Hirst‘o rykliu tuo metu, kai
jis dar nebuvo užmarinuotas stiklinėje dėžėje. Lyg tie gelžgaliai galėtų judėti
greičiau už žmogų. Pagautų už kojos nago ir nusitemptų gilyn, ta baimė tapti
Adrijos jūros agurku tokia didelė... J. Soskin Michelle neprimena nei dviračio,
nei suoliuko, tačiau atrodo keistai ir bauginančiai. Kūnas vandenyje, kuriuos
abu dar skrodžia ir šviesa, atrodo lyg nusėtas mėlynėmis. Plaukai primena
sprogstančią arklio uodegą, kurios akimirkai pasidaro taip gaila... Čiobreliai
ir mėlynės primena smagius dalykus, tik gaila, kad mėlynės kurias galvoju
žiūrėdamas į Michelle kitokios. Tik veidas, kaip prausiamo kūdikio, likęs
paviršiuje primena tikrovę ir tai, kad viskas gerai. J. Soskin šitame kadre man
rodo, kad medalis turi ne tik dvi puses, bet ir briauną. Čia gulėjimas vonioje
man neatrodo malonus, bet neprimena ir to netikėto šalto vandens maišelio, į
kurį patenki, kai krenti iš aukštai į upę ar ežerą. Neskaitau veidų ir
nepasitikiu tais, kurie skaito. Stengiuosi nepamiršti, kad tai – fotosesija, ji
vaidina, vanduo šiltas, kūnas be mėlynių, ir aš tiesiog perdedu. Nusiraminu,
išgeriu dar gurkšnį J. Soskin vonios vandens, ir suabejoju... O jeigu ne?
 |
| Michelle 35, Untitled Underwear project, Josh Soskin |
O jeigu ji, visai
kaip aš dabar, rašydamas šiuos žodžius, vonioje nuo savęs bando nusigremžti
kažką, ką seniai pamiršo ir taip bijo prisiminti? Jeigu tame suvaidintame veide
tikrai isterija su neviltim drauge gyvena? Kūnas įmirksta, tampa panašus į
susiraukšlėjusią daržovę Senj pakrantės dugne, ir pažeidžiamas triskart labiau.
Kiekvienas gremžtelėjimas, bandant procesą švelninti muiluotu vandeniu,
baigiasi kažkuo panašiu į graikiškų riešutų lukštenimą. Daug triukšmo dėl
nieko, arba daug dantų laužymo dėl mažų riešutinių smegenėlių. Ar skausmas tai?
Ne visai. Kažkoks kartus nusivylimas, kai norisi nusiprausti, bet muilas
nepadeda, nes nė nežinai, kokios dėmės tave puošia ir nuo kur pradėti praustis,
kur save pradėti skusti, kad finale liktumei gelsvas ir gražus, kaip nuskusta
bulvė. Norisi išsinerti iš odos, tapti gyvate, ir tyliai leisti laiką kokiame
urve laukiant riebios pelės, kurią bus galima praryti ir virškinti mėnesį,
kitą... Man labai patinka vonia, kurioje fotografuoja J. Soskin. Ypač auksinis
čiaupas, primenantis gausybės ragą, kuris niekada nieko neišgelbėjo ir visada
buvo tik tuščias pažadas. Daug ką tas čiaupas primena, bet sienų plytelių
kubeliai atrodo kaip suvienodėję ir nubalę rubiko kubai, kurie panorėję imtų ir
sutraiškytų tave kartu su visu vandeniu, norais ir isterijom. Ir ji, Michelle,
per savo šlapių plaukų skudurą žiūrinti, ar jau nusibraukė purvas, gal jau
tvarka, taip primena mane, kai negalėdamas užmigti lupu nuo savęs vieną tapetų
sluoksnį po kito, bandydamas atrasti, nuo kurio sluoksnio galėčiau pradėti
remontą. Pajudinu pirštus po vandeniu, nutirpusios rankos panyra prie šonų ir
užsimerkiu. Visas. Trims sekundėms (tiek temoku išbūti nekvėpavęs) pasiskandinu
vonioje, įsivaizduodamas, kad aš – Michelle.
 |
| Michelle 36, Untitled Underwear project, Josh Soskin |
Lūžinėja nagai,
skilinėja sąnariai, pirštų kauleliai tada, kai nežinai ką prausti, kad
pasidarytų lengviau. Kažkuriuo momentu nustoji plakęs save skystimais, muilais,
ir rankų pirštais, žiūri į išsikraipiusias galūnes ir nežinai, ar verkti reikia
jau dabar, ar laikas juoktis dar neprasidėjo. Konvulsiškai nusiteikusios akys
dar mėgina surasti šleikštulio mizansceną kūno paviršiuje, kurią reikia
nusitrinti nuo savęs, bet nesėkmingai, ir belieka dar kartą bandyti
atsipalaiduoti, suvaidinti J. Soskin fotografiją. Pasikeičia šviesa, nugara su
galva atsiremia į vonios kraštą taip, kad panorėjus būtų galima skaityti
Charles Baudelaire (jis taip tinka Michelle prie veido...), ir atrodo, jog J.
Soskin su vonia ir Michelle joje jau
susitaikė su likimu, ar kaip jį ten vadina... Sėdžiu vonioje, kompiuteris
nepatogiai stovi šalia, spoksau į savo kojų pirštus, kurie jau primena kroatiškus
agurkus ir suprantu, kad tai aš mizanscenas kuriu ir jų vėliau ieškau savyje,
kad ištrinčiau, ir joks muilas nepadeda. O J. Soskin fotografuoja. Fotosesija į
pabaigą, Michelle pavargo, vanduo atšalo, aš tris sekundes skendau, o fotografo
memory card is full. Finito, blet.
 |
| Michelle 38, Untitled Underwear project, Josh Soskin |
Josh Soskin ne flickr'e
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą