Tikriausiai reikėtų tyliai praleisti šitą fotografiją ir eiti toliau. Roma Moskalenko turi į plokštumą sudėjęs ne vieną Kievo barikadą, bet ši su visu pavadinimu iškalbingiausia. Tokioje kompozicijoje vietos žmonėms nėra, nors aš juos užuodžiu. Visi žinojo, kad buvai Maidane, nes smirdėjai svylančia guma ir persikreipusiais veidais. Man visai nesvarbu, koks laikas šitame kadre - greičiausiai po visko, po disko, po san francisko, kaip Atika pasakytų. Bet šitas "likutis" nesudegintų padangų, kaip koks kampe gulintis potencialas būti geru žmogumi primena baronkas, kurių niekas nesuvalgė, jos sudžiūvo ir tapo paslėpta spintelės dekoracija. Išsiveržė iš to plyšio kaip koks spuogas, ištryško emocionaliai, ir užstrigo nuotraukoje. Visi neišsiskleidę Sočio olimpiniai žiedai ant šitų laiptų sudėti. O maišai barikados papėdėje primena skaudžiausius dalykus. Kaip kokios suvyniotos vėliavos, skirtos pridengti žuvusius, kad aš nematyčiau, ir tu nematytum, kaip baigėsi jų gyvenimai. Roma paliko vietos mums prieiti prie šitos instaliacijos - tuo nušluotu grindiniu, kuris sugėrė tiek daug visko, kad net pykina pagalvojus. Roma geras fotografas. Džiaugiuosi, kad jis liko gyvas ir sveikas.
 |
| Olympics barricade. Kyiv. 22 February. 2014, Roma Moskalenko |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą