Nutilus įvykiams
Kijeve, prasidėjo įvykiai Kryme, o aš vis dar žiūriu į Romos Moskalenko
fotografijas. Labiausiai man patinka tiesiog „pravažiuoti“, lyg kokiu taksi,
per Romos fotografijų srautą flickr‘e, ir pamatau tokį... buvimą. Kalbėdamas
apie barikadas džiaugiausi, kad Roma – gyvas ir sveikas, o šiandien radau dar
naujų jo fotografijų. Grįžtant prie „pravažiavimo“, labai įdomu stėbėti, kas
vyksta iki Kijevo apokalipsės, ir kas prasideda po jos. Roma kaip koks
panoptikonas. Gal ir per skambiai, bet arti tiesos, aš taip jaučiu, sakyk tu
man ką nori.
Gaunu iškalbingą
dozę fotografijos. Išsirinkau tris, paskutines, kuriose dar nekvepia Maidanu.
Gal kas ir užuos ką nors, kas daugiau apie tai išmano, bet man, paprastam
mirtingajam, tai tik paveikslėliai, kurie Romai Moskalenkai, tikriausiai,
sukelia kažkokius jausmus. Tu turbūt galvoji, kad man nesukelia, kad man tai
tik paveikslėliai. Juk žinai, kad ne, iš ankstesnių tekstų suprasti galėjai...
Nusišypsau, nes tai buvo netiesioginis raginimas paskaityti ankstesniuosius,
jei dar neskaitei, šiaip ar taip visi jie susiję.
Tunelis, ir tiek.
Simbolikos čia galima įžiūrėti kokios tik nori – kam nors nešviečia šviesa
tunelio gale, kitam dar kas nors nešviečia, o man tai tiesiog gražus tunelis,
primenantis šiltnamį ir matematiškai tikslus Roma, suvedantis geometrijas į
vietas be jokio vargo. Pamatau žydrus „šiltnamio“ elementus, ir pagalvoju –
aha, Ukraina. Bet ne, apsišik stačias, aš čia pritempinėju, jokia čia ne
Ukraina, tiesiog žydri elementai ar apšivetimas tunelyje. Labai mėgstu tą ribą,
kuri čia matosi – kelias kyla aukštyn ir vėliau leidžiasi, ir nematau kur
tunelis nuveda. Gal dėl to tau ar dar kam ta šviesa ir nešviečia...
Kai galvoju apie
VIP, prisimenu sultis. Jos buvo šlykščios. Vienas mano draugas sakydavo, kad
jos pagamintos iš Pamelos Anderson prakaito. Žinoma, tai buvo tiesiog juokinga
ir dėl to jos šlykštesnėmis netapdavo, bet Roma apie jokias sultis čia nekalba.
Nežinau apie ką kalba, bet matau žydrą megztinį, užmautą ant automobilio sėdynės
kaip užvalkalą. Įtarimą sukelia ir kažkas panašaus į sijoną žemiau, ten kur
minkštąją vairuotojas padeda. Bandau sugalvoti, ar čia apie very important
person, ar apie very important p... sugalvok kas tas p, duosiu saldainį.
Megztinio rankos surištos už kėdės mane nuginkluoja ir jau beveik rėminuosi
šitą fotografiją. Žadą atima ne tik surištos rankovės, bet ir apnuogintas
sėdynės atlošo petys. Labai romantiškai nuteikia.
Balionų
prikimštas žiguliukas. Kas gali būti linksmiau? Maidanu čia gal jau ir kvepia
kažkodėl, nežinau kodėl, gal dėl to, kad beveik po žiguliuko prasideda vaizdai
iš ten. Žiguliukai, kaip ir moteriškosios mano versijos Corollos, yra mano
fetišas. Labai baisus žodis, bet kito nesugalvoju arba nežinau. Vien dėl to
jaučiuosi prispaustas prie sienos, man į dantis sugrūsta šypsena ir aš jau
beveik tampu party animal, kuris tuoj... stums žiguliuką kur nors kitur, nes
čia negalima stovėti? Nežinau koks scenarijus čia tiktų, bet man atrodo toks
būtų tinkamas. Party animal‘izmas man ne prie širdies, tai visai norėčiau
pamatyti tokį gyvulišką party‘nėtoją, stumiantį vargšą vyšniuką, pilną balionų
balionėlių. Romantiškai nebenuteikia, bet pagalvoju, ar bestumiant nenusistums
tie žydri ir geltoni balionėliai į ateitį, per žigulį, kaip kokią laiko mašiną, į
keistus kivirčus tarp civilių ir kariškių. Kabinėkis prie terminų, man
nesiskiria kariškis nuo kariškio, nors tu ką... Berkut, kariškis, milicija,
whatever. Jėgos institucija, karoče. Tai va, žiūriu ir galvoju, kur nusistums
tas raudonas žigulys. Po to seka Maidanas, Maidanas, biliardas, rimtesnis Maidanas, visai rimtas Maidanas, ir vėliau jau po-karinės barikados, gėlės, ir ceremonijos. Kaip teatre. Niekada nespėji pamatyti kas nutinka viduryje – ateinį į pradžią, ir išeini su daug minčių, bet kas ten buvo ir kodėl – žalio supratimo nelieka. Dėl to tikriausiai kai kurie žmonės, skaitydami mano pasisakymą apie Romos barikadas sakė: „Dude, čia tik padangų krūva...“
Tame Maidano spektaklyje tie besimėtantys "Dude..." irgi, neprisimena
vidurio. O gal ir ne, gal ten koks per anksti pasenęs jaunuolis, labai norintis
būti daktaru Hausu. Ką gali žinoti... Užtat Roma prisimena Maidano spektaklio
vidurį, ir pradžią ir pabaigą, tik fotografijose rodo, kad tarpe jis gyveno ir
bandė kažkuo džiaugtis. O dabar, be jokios ironijos – aplodismentai Romai.
Bandyti kažkuo džiaugtis, kai aplink tave verda pragaras ir sukasi šūdų
malūnas, yra retas gebėjimas. Faina, ne?
Istorija
tęsiasi. Staiga po barikadų ir Maidano knygų pasirodo poledinė žūklė, kurios
nors ir nemėgstu, nes ji man atrodo pačiu pavojingiausiu ir pačiu neįdomiausiu
užsiėmimu (priešingai nei vasarinė-rudeninė), bet ji čia tokia... paprasta?
Kaip koks laidotuvių fotografijos atsitiktinumas, kai gedinčių kaimiečių,
besifotografuojančių prie kapo duobės, fone kas nors aria dirvą ar bėga nuo
šuns ar dar kokį žaidimą žaidžia. Gyvenimas tęsiasi, ištįsta kaip snarglys, ir
tas vyriokas ant ledo atrodo kaip iš kito pasaulio krašto. Maidanas? Pffff...
Krymas? Nu nx... Einu aš ant ledo. Pagarba. Tu man sakysi, kad čia abejingumas,
bet koks gi gali būti abejingumas, kai tau metų – ne 20, ir kai viskas, ką moki
padoriai veikti, tai sėdėti ant ledo ir gaudyti menkai valgomą žuvį? Belieka
džiaugtis tuo ledu, kuris linkęs lūžti ir žuvimi, kuri užknisa, nes jos reikia
ieškoti toje mažoje skylutėje, išgręžtoje lede. Beveik kaip adatos šieno
kupetoje.
Kol kas Romos
fotografijos baigiasi nuotrauka, kurią sunku suprasti – matau užuolaidą ir
kažkokias žmogaus figūros užuominas. Prierašas sako – brolis. Nesinori taip
paviršutiniškai interpretuoti Ukrainos ir jos žmonių, bet nesusilaikysiu. Man
visa tai primena susivyniojimą į antklodę, apsikamšymą iš visų galų,
užsidarymą, ir bandymą suvokti, kas tu, iš kur tu, ir kodėl tu, ir ar tikrai
tu. Užuolaida skaidri, už jos augalai, reiškia, kad viskas bus gerai, ir Romos
brolis sužinos atsakymus, jei jų ieško. Ir pasakys juos Romai, o tada... tada
atsiras dar geresnių fotografijų Romos nuotraukų sraute.
Roma Moskalenko
flickr'e
Mėgstu tavo rašymus. Padeda/ priverčia dalyvauti nuotraukose.
AtsakytiPanaikintiMalonu girdėti : )
Panaikinti