Keturios Chris Rivera istorijos

Chris Rivera yra dar vienas fotografas, kurį mėgstu, bet šiandien noriu parodyti tuos darbus, į kuriuos anksčiau nekreipiau dėmesio. Dėmesys brangus daiktas. Tau įdomu, kodėl nutariau, kad dabar metas jį parodyti? “Ant romantikos patraukė”. Nelabai mėgstu montažus ir pasakas, bet šį kartą ne tik neerzino, bet ir kelis žodžius parašyti privertė.

Being lost, Chris Rivera

Pirmoji istorija – apie po dykumą klaidžiojantį žmogų. Ramiu žingsniu jis velka smėlį sau iš paskos, ir nors jau nueita begalybė, jis vis nepailsta ir vandens gerklė neprašo. Kažką tokio rašo autorius po fotografija. Tiesą sakant, man visai neatrodo, kad čia kas nros kur nors išvis bent žingsnį žengė, bet Chris‘as sako, kad veikėjas valkiojasi smėlynais be jokio tikslo – nieko jis neieško, tiesiog būna savo pasąmonės paklydėliu.  Nors visa tai lengvai trenkia visokiais Alchemikais ir panašiais reikalais, man vistiek tinka ir patinka. Aprašytas blaškymasis šitoje fotografijoje ypatingai žavus – pritrypta tik ten, kur sustota: tikriausiai taip ir trypčioja tas veikėjas, ir jo valkiojimasis iš tiesų yra makalavimasis viename kvadratiniame metre. O kvadratiniame metre nei gerti, nei šikti, atsiprašant, nesinori. Apskritai, kvadratinis metras tikriausiai yra idealiausia erdvė pasiklysti savo pasąmonėje. Absurdiškiausiai atrodo tas žvilgsnis į tolį, kaip žvelgiant į save veidrodyje ieškoti horizonto. Ir dangus tuščias kaip naujas baltas šaldytuvas.

The Cloud Boy, Chris Rivera

Debesų berniuko istorija be pasakojimo, bet tikriausiai tik tiek apie jį ir būtų galima pasakyti... Vyrutis su kamuoliniais debesimis vietoje galvos. Vėjavaikis, aha, laukuose varnas šaudo. Rožiniais marškiniais pateles vilioja. Aš vėl prisimenu flamingus... Rugiuose prie bedugnės, tik be rugių, su bedugne, ir audra smegeninėje. Sveikam kūne sveika siela, ar kaip ten. Kūnas sveikas, atrodo, kaip su siela nežinau, bet galvos trūkumas akivaizdus. Gal taip ir geriau. Kartais norisi, kad vietoje smegenų vingių galvoje raitytųsi kokie plunksniniai debesėliai, nors rožinių marškinių rugiuose prie bedugnės tikrai nesirengčiau. Bet man patinka jo užtikrinta poza. Kaip iš kokio vesterno. Pykšt pokšt pirštais, ir visi negyvi aplink. Ištirpsta. Kaip reklamoj – Vanish, ir purvo kaip nebūta. Debesų berniukas – ir vilkas sotus, ir avys sveikos. Suprask, visi pasidžiaugė, bet per debesis užkalbint nesigavo.

Untangling Thoughts, Chris Rivera

Trečiosios istorijos veikėjas abejoja, nežino, kaip gyventi. Trumpiau tariant, tai čia beveik Hamletas. O gal net ne beveik. Būti ar nebūti – štai kur jūreiviškas portretas. Virvė solidi, tinkama apvynioti ir surišti gordijaus ir kitokiais rimtais mazgais bet kokius pasirinkimus ir svarstymus gyvenime. Šiaip keista, nes man jis atrodo besistiebiantis, gal jam skauda. Gal čia tokia jūreiviška Hamleto agonija, gal jis Medūzos plausto dalyvis, tiesiai iš Gericault paveikslo atėjęs. Geriau įsižiūrėjus Gericault, galima pagalvoti, kuris iš jų galėtų būti jis…

Remembering The Fifth of November, Chris Rivera

Ketvirta istorija pati neįdomiausia. Žmogus, užsidėjęs „tėvo“ kaukę, sėdi apsisiautęs juoda medžiaga, ir didžiuojasi didinga praeitimi. Turbūt matei filmą "V for Vendetta" ir žinai Guy Fawkes. Įdomu, nes man jis primena lietuvišką giltinę, tik su Guy Fawkes kauke. Gana kietas personažas išeina. Man belieka priminti tau anglų folklorą ir džiaugtis geromis Chris Rivera fotografijomis.

    Remember, remember!     The fifth of November,     The Gunpowder treason and plot;     I know of no reason     Why the Gunpowder treason     Should ever be forgot!